- išteisti
- išteĩsti, -ia (ìšteisia KŽ), ìšteisė tr. Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ, SD1185 1. refl. KŽ bylinėtis kurį laiką: Aš su savo kaimynu visus metus išsìteisiau Š. 2. Ser teismo sprendimu grąžinti. | refl. tr.: Par teismus išsìteisė žemės ir tada apsiženijo Všv. ║ teismo sprendimu išvaryti, išgyvendinti: Pati jį ìšteisė iš kambario Mlt. 3. NdŽ taikiai išspręsti: Na, aš jums išteisiu ginčą, tik eikime S.Dauk. 4. apkalbėti, apkaltinti, pasmerkti: Jų močia visą svietą išteĩsia Klt. 5. SD346 įvykdyti, atlikti: Būsi ko nors neišteĩsusi, ir pradės skalatyti liežuviais Šts. Karonės [su piktąja dvasia] mes be tikros vieros… negalim išteisti ir jai gana padaryti Mž107. ║ Sut, Š, Rtr, FrnW [i]ištesėti: Falšyvieji pranašai… žadėjo tatai, ko niekad… ižteist negalėjo DP19. Neižteisiu žodžių SD458. Ką žadėjai, žodį davei, išteĩsk, ataduok J. | refl. J, Rtr. 6. Sut, J, Rtr, NdŽ, KŽ, FrnW, Sv atsilyginti, atsiskaityti, sumokėti skolas: Ižteisiu kam SD79. Sūnus ìšteisė visas tėvo skolas Š. Vekselis ìšteistas Zr. Par visą viekelį bus tau kai rykštelė, nigdi neišteĩsi tų didžių skolelių VD328. | refl. tr. Rtr, Š, KŽ: Jijė, uošvė, išsìteisė skolininkams, t. y. atidavė J. Spėjo savąsias skolas išsiteisti LTI497. Skolas visas išsiteisė, namus gražius išsistatė J.Bil. 7. refl. pasiteisinti, pasiaiškinti: Nu kaipgi piemuo savo piemenystės ryšiui išsiteĩs, nesakydamas pamokslų? A.Baran. 8. patenkinti: Pirmoji goda buvo senovė[je] pas lietuvius (= Lietuvoje) kiekvieną svetimą keleivį ar paklydusį teip numylėti savo numūse, jog jis numie nebūt buvęs teip išteistu (= išteistas) kaip tenai S.Dauk. \ teisti; apteisti; atiteisti; įteisti; išteisti; nuteisti; pateisti; perteisti; prateisti; priteisti; susiteisti; užteisti
Dictionary of the Lithuanian Language.